žlugsoti

žlugsóti, žlùgso, -ójo RŽ, DŽ, NdŽ; L, žlūgsóti, žlū̃gso, -ójo K.Būg, DŽ, NdŽ 1. Rtr žr. žliugsoti 2: Laukai ir pievos, nors dar žlūgsojo vandeniu patvinę, bet pasidarė kaip ir stambesni, aiškesni, nors dar visai juodi Pt. Pavasarį pievos, ganyklos ir dirvos ilgai žlugso vandenyje VŽ1905,66. Bulbės daugely vietų jau prigėrė, dabar vandeny žlūgso Pt. | Kaipogi retas bebuvo pilėj vieną kartą žeistas, visi jau kraujūse žlūgsojo S.Dauk. | prk.: Goslybo[je] ir lepumūse žlūgsoti S.Dauk. ║ Slūgso, žlū̃gso vanduo rugiuose Vr(Ssk). Vandenį, kurs žlugso dabar daugiur, nelaikyti nei vagoje, nei griovyje A1884,79. 2. žr. žliugsoti 4: Tiek nedaug teprasimušiau tą koją, o pusę metų žlūgsójo Ms. 3. intr. telkšoti: Pavirtęs pelkė[je] medis žlūgsójo, t. y. vandens prisigėręs tekšojo Sr(Slnt). Šiekštas, medis [v]andinėj žlūgsąs S.Dauk. [Medžiai,] mirkdamys [v]andinė[je], į plieną pavirtę, jau apdumamys smiltėmis, jau nudumamys nu amžių amžių žlūgsojo it akminys S.Dauk. ║ gulėti, tįsoti: Nuo daikto žlū̃gso gulęs J.